- išskilti
- 1 išskìlti intr. 1. nuo daužymo atsirasti, iššokti (kibirkščiai): Gyvybė tvyro ir griuvėsiuos, ugnis išskyla iš akmens K.Kors. | prk.: Teip išskilo nedorybė S.Dauk. 2. skylant iškristi: Dantes visi išskìlo, išbirėjo Klt. 3. Š, Rtr išsiristi, išsikalti iš kiaušinio: Vieni jau išskìlo [viščiukai], laksto su plūksniotėm Klt. Dvylika išskìlo [viščiukų], dvylika išaugo An. Perniai daug išskìlo viščiokų, bet kas iš to – visus lapė nunešė Ut. Dar antyčių išskìlo kokie devyni, žąsyčių – dešimtis KlvrŽ. Tie viščiukai išskìlo LKT221(Jon). Keturias nedėlias tupėjau, o an penktos nedėlios ir išskilo kumeliukas LTR(Ktk). | Ažu kiek čėso iš tos varlės išskilo graži graži merga LTR(Slk). ║ sutrūkinėti, ritantis paukščiukams (apie kiaušinius): Visi kiaušiniai jau išskìlo Švnč. Iš dvidešimties kiaušinių tik šeši išskìlo Sv. Reikia sudėt kiaušinius į kepurę ir iš karto išverst – tada visi kartu išskyla LTR(Auk). ║ prk. iron. atsikelti: Aš turu vargo su judum, ka judu teip ankstie išskilotav Štk. 4. prk. pavykti, pasisekti: Mes ir galvojom gerai parašyt, ale neišskìlo Krč. \ skilti; apskilti; atskilti; įskilti; išskilti; nuskilti; paskilti; perskilti; praskilti; priskilti; razskilti; suskilti; užskilti
Dictionary of the Lithuanian Language.